Gražiausios Lietuvos atodangos

Artėjant vasarai bei šiltiems ir saulėtėms orams pamažu užkariaujant frontą nėra ko sedėti namuose. Lietuvoje plyti tūkstančiai nuostabių lankytinų vietų – krištoliniai ežerai, atviruko verti peizažai, pilys bei dvarai lyg iš istorinių filmų ir dar daug įvairiausių vietų, apie kurias net nežinojai!

Šį kartą, Kelionės Guru pristato Tau 7 įspūdingiausias Lietuvos atodangas. Nori pasivaikščioti, ištrūkti iš namų? Domiesi biologija bei geologija? O gal tiesiog nori nepakartojamos nuotraukos? Šios vietos kaip tik Tau!

1. Pūčkorių atodanga

Puckoriu-atodanga

Turbūt joks sąrašas apie atodangas neapseitų be pačios populiariausios bei labiausiai lankytinos Pūčkorių atodangos. Pūčkorių atodanga – tai Vilniuje esanti aukščiausia Lietuvoje ledynmečio atodanga, kurios aukštis yra 65 metrai, o plotis – 260 metrų. Geologijos paminklu ji buvo paskelbta 1974 metais.

Čia atsiveria maždaug 20 tūkstančių metų senumo sluoksniai, taip pat matosi Vilnios upės vingiai, Pavilnių regioninio parko kalvos ir miškai, Pūčkorių dvaras, buvusi patrankų liejykla. Šiek tiek tolėliau – Belmonto malūno senosios užtvankos liekanos.

Šis objektas yra puikiai pritaikytas dideliam lankytojų srautui. Čia atrasi medines terasas, nuo kurių atsiveria panoraminis vaizdas į visą slėnį, laiptus bei rampas neįgaliesiems. Taip pat čia įrengtos aikštelės su pavėsinėmis bei suoliukais ir informaciniais stendais.

2. Pagramančio atodanga

Pagramancio-atodanga
©Nuotr.: Rasita Liulienė

Tai 31 metro aukštį siekantis skardis kairiajame Akmenos krante, įspūdingoje upės kilpoje, Pagramančio miestelio šiaurinėje dalyje, Tauragės rajone. Akmenos slėnio atodangų vertė – tai viduriniojo ir viršutiniojo ledynmečių (pleistoceno) pjūvis. Tai lyg atversta ledynmečių knyga, žyminti beveik 200 tūkstantmečių, kurios puslapius sudaro moreninio priesmėlio, smėlio, aleurito ir molio sluoksniai, palikti Lietuvą dengusių ledynų.

3. Mikierių atodanga

Mikieriu-atodanga
©Nuotr.: seimosgidas.lt

Prieš 10-12 tūkstančių metų pradėjęs formuotis slėnis, esantis Anykščių rajone. Mikieriųapylinkėse didžiausią Švento­sios slėnio dalį užima pirmoji terasinė aikštelė, kurios plotis vietomis siekia iki pusės kilometro. Kirsdama smėlingas nuogulas, čia Šventoji iki galo praplėtė savo kilpas. Todėl ties Mikieriais upės vingiai yra platus, apvalūs, vietomis net baigia susijungti.

Vingiuose pasi­taiko net priešsrovių. Netoli atodangos taip pat gali užsukti pasivaikščioti 80 metrų Mikierių kabančiu tiltu per Šventosios upę.

4. Daumantų atodanga

Daumantu-atodanga

Tai unikali, maždaug prieš 0.8 – 1.8 milijonus metų susiformavusi, tris geologinius sluoksnius atverianti atodanga, kuri 2013 metais buvo paskelbta valstybės saugomu gamtos paveldo pbjektu. Upės šlaite galima patogiai apžiūrėti slūgsančius uolienų sluoksnius: devono, neogeno bei kvartero – prepleistoceno ir pleistoceno.

Nuo maždaug 300 metrų ilgio ir 27 metrų aukščio stataus dešiniojo Šventosios upės šlaito atsiveria puikus kraštovaizdis. Čia yra įrengti laiptai, takai, apžvalgos aikštelė, pastatyta prieplauka, sutvarkyti du iš žemių trykštantys šaltiniai.

5. Jiesios (Rokų) atodanga

Jiesios-Roku-atodanga-Kaunas
©Nuotr.: Kelionės Guru

Atodanga atsiveria Jiesios vingyje dešiniajame krante, apie 1.5 km nuo jos santakos su Nemunu, Rokų gyvenvietėje, Kauno miesto savivaldybėje. Tai valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Panašių atodangų Baltijos šalių regione yra tik trys, tai – vienas pilniausių Europoje žinomų pjūvių, apimančių vidurinįjį ir vėlyvąjį Nemuno ledynmetį, susiformavęs maždaug prieš 75 tūkstančius metų.

Nepaisant kvapą gniaužiančių vaizdų bei kojas virpinančių skardžių, kurie vietose siekia net 40 metrų aukštį, Jiesios atodanga įdomi yra ir tuo, jog akmens amžiuje čia gyveno žmonės bei veisėsi mamutai. Taip pat čia yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur yra randama giedančių cikadų rūšis – kalninės cikados.

Be to, jog čia yra pastebima gausybė augalų bei vabzdžių rūšių, čia taip pat galima sutikti ir lapių, kurių olas galima matyti pačioje atodangoje, o turint kantrybės, gali išvysti ir jų gyventojus.

6. Žiegždrių atodanga

Ziegzdriu-atodanga
©Nuotr.: Kelionės Guru
Ziegzdriu-atodanga

Tai atodanga, kurią gali apžvelgti keliaudamas Žiegždrių geologiniu taku, kuris veda Kauno marių pakrante ir yra prie pat Žiegždrių kaimo, Kauno rajone.

Žiegždrių atodanga laikoma geologine vertybe, turinčia didelę mokslinę ir pažintinę reikšmę, liudijančia sudėtingą Nemuno slėnio šlaitų sandarą ir įdomią gamtinės aplinkos raidą vėlyvajame ledynmetyje. Atodangos ilgis apie 400 metrus, aukštis – 22 metrai.

7. Mergakalnio atodanga

Mergakalnio-atodanga

Tai pati aukščiausia Kauno marių atodanga (42 metrų), esanti Kaišiadorių rajone. 2005 metais ši vietovė paskelbta saugomu Valstybiniu geologiniu gamtos paveldo objektu, o pati atodanga susidarė dėl itin reto reiškinio – ledyno atslinkimo ir pasitraukimo.

Šalia atodangos yra vestuvių fotografų ir iškylautojų pamėgta regykla, nuo kurios atsiveria  Kauno marių panorama, plūduriuojanti retų paukščių pamėgta sala, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Šalia regyklos įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, laužavietės ir pavėsinė.

Taip pat įdomi ir Mergakalnio atodangos pavadinimo legenda. Vienas iš padavimų mena, kad nuo šio skardžio buvo numetamos palaido elgesio moterys. Prieš metant jos buvo įkišamos į statines, prikaltas vinių, arba į maišus, kartu su pasiutusiomis katėmis.

Share on facebook
Share on email
Share on linkedin
Share on print