Didžioji dalis Lietuvos gyventojų tikrai yra girdėję apie žymiuosius Kauno fortus, dauguma giria IX Kauno tvirtovės forto didybę ir tikrai yra ten apsilankę, tačiau kaip kiti fortai? Ar gali pasigirti apsilankęs III-ame forte, kuris yra vienas geriausiai išsilaikiųsių fortų iš visų? O kaip VII fortas, kuriame nacių okupacijos laikais buvo įkurta pirmoji Lietuvoje koncentracijos stovykla? O kaip dar šeši nepaminėti fortai? Kiekvienas jų yra mūsų istorijos dalis, taip pat ir puiki vieta pasisemti adrenalino bei ryškių įspūdžių stebint tamsius jų koridorius. Tad jeigu dar nesi apsilankęs Kauno tvirtovės fortuose žemiau esanti informacija apie juos tikrai praplės Tavo akiratį ir privers tučtuojaus patraukti į Kauną!
1. I Kauno tvirtovės fortas (Šiltnamių g., Noreikiškės)
Kauno tvirtovės I-asis fortas – mažiausiai urbanizuotas fortas. Šiandien, kaip ir keli kiti, okupuotas šikšnosparnių. Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečių artilerija fortą smarkiai apgriovė. Dalis forto patalpų yra užsemtos. Sovietų okupacijos metais šis fortas buvo nesaugotas, todėl nukentėjo ne mažiau negu per karą. Jis buvo naudotas ūkio reikmėms, todėl buvo išardyta dalis vertingų fasado elementų. Šiuo metu fortas yra aptvarkytas: vykdomos ekskursijos, veikia žirgynas, organizuojami įvairūs renginiai. Netoliese galite rasti įspūdingo grožio Marvelės upės slėnį ir kaskadas. Siekiant apsaugoti šikšnosparnių populiaciją, visų forto požemių lankymas yra draudžiamas nuo spalio 1 d. iki gegužės 1 d., tačiau išorinis stebėjimas ir lankymasis forto teritorijoje yra leidžiamas ir skatinamas.
2. II Kauno tvirtovės fortas (Pilviškių g., Julijanava)
II-asis fortas yra smarkiai urbanizuotas. Aplinkui pastebėsite Julijanavos ir Kazliškių gyvenvietes. Penkiakampis forto planas formavo net jų gatvių tinklo planą. Šis fortas yra labiausiai nukentėjęs Pirmojo pasaulinio karo metu. Antrojo pasaulinio karo metu vykęs Aleksoto aerodromo bombardavimas taip pat prisidėjo prie forto nykimo. Dėl kelių skaudžių nelaimių per pastaruosius metus daugelis įėjimų yra užtverti. Teigiama, kad dėl menkai forte vystytos veiklos jame tikriausiai dar galima rasti kareivių palaikų ir nesprogusių šimtamečių kovinių užtaisų.
3. III Kauno tvirtovės fortas (Titnago g., Seniava)
Kauno tvirtovės III-iasis fortas, palyginus su anksčiau vardintais fortais, yra išsilaikęs geriausiai – jame dar galima pamatyti originalių forto detalių: durų, laiptų, turėklų ir pan. Fortas smarkiai urbanizuotas: aplink gyvenamieji kvartalai, dalis jo teritorijos privatizuota. Šiuo metu tai vienas aktyviausiai naudojamų Kauno tvirtovės objektų, aktyvios vietos bendruomenės pagalba sutvarkytas ir perleistas visuomenės poreikiams. Kol čia nežiemoja šikšnosparniai, forte vyksta įvairūs renginiai, veikia bendruomenės centras, nuolatinė Lietuvos kariuomenės aprangos ekspozicija, organizuojamos ekskursijos. Iki pat forto teritorijos galima atvykti viešuoju transportu. Verta turėti omenyje, jog šalia nėra parkavimosi aikštelės, taigi esant žmonių antplūdžiui savo automobilį verta palikti namie arba jam vietos pastyti tikėtis kelkraštyje.
4. IV Kauno tvirtovės fortas (Plytinės g., Rokai)
Caro armijos vadovybė planavo, kad šiam fortui teks pirmajam atremti priešo ugnį. Vis dėlto IV-asis fortas gynyboje dalyvavo nedaug. Įtvirtinimas asimetriškas, keturkampis. Teigiama, kad tai vienas geriausių savo meto fortifikacinių statinių. Vokiečių okupacijos metais forte nužudyta apie 4000 žydų. 1998–1999 metais IV fortas buvo valomas, išminuojamas, tačiau vėliau dėl nutraukto finansavimo darbai sustojo. 2012 metais teritorija vėl sutvarkyta, bet dalis erdvių ir patalpų dėl sugadintos drenažo sistemos liko užsemtos. Nepaisant to čia yra išlikę atviri apžiūrėti angarai, sandėliai bei kareivinės.
5. V Kauno tvirtovės fortas (Alksnių g., Zuikinė)
V-asis Kauno tvirtovės fortas yra įrengtas kalnuotoje vietovėje, dėl to jis yra vienas sudėtingiausių Kauno tvirtovės statinių, o taip pat ir tuo metu brangiausiai kainavęs pastatyti objektas. Pirmojo pasaulinio karo metu beveik nenukentėjo, bet keletas statinių sunaikinti besitraukiančių karių. Antrojo pasaulinio karo metais forte įvyko didelis sprogimas, kurio aplinkybės nėra tiksliai nežinomos. Įtvirtinimai tvarkomi, didelę dalį teritorijos užima aktyviai veikiantis dažasvydžio klubas, todėl ten atvykus reikia dairytis ženklų ar žaidėjų dėl tuo metu vykstančių dažasvydžio žaidynių.
6. VI Kauno tvirtovės fortas (K. Baršausko g.)
Kauno tvirtovės VI-sis fortas per du pasaulinius karus beveik nenukentėjo. Tarpukariu jis atliko karo kalėjimo funkciją, čia sušaudyti žymieji keturi komunarai. Antrojo pasaulinio karo metais čia žuvo apie 35 tūkstančius karo belaisvių. Vėliau čia pradėtas formuoti kryžių kalnelis tūkstančiams aukų atminti. Į šį fortą iš sostinės perkelta ir atvira apžiūrai yra Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ekspozicija.
7. VII Kauno tvirtovės fortas (Archyvo g.)
Šiame įtvirtinime niekada nevyko kariniai veiksmai. Nacių okupacijos metais čia buvo pirmoji Lietuvoje koncentracijos stovykla, kurioje nužudyta daugiau kaip 5000 žydų. Labiausiai 7 fortas nukentėjo sovietų okupacijos metais, kadangi perstatant buvo sunaikinta daugybė originalių detalių. Šiuo metu fortas privatizuotas, jame veikia muziejus, vykdomas neformalus vaikų švietimas. Aplinka smarkiai urbanizuota, netoliese – vienos judriausių Kauno miesto susisiekimo arterijų.
8. VIII Kauno tvirtovės fortas (Pryšmančių g.)
Nors Kaune buvo buvo planuota statyti tik 7 fortus, tačiau vėliau buvo nuspręsta įrengti ir VIII-ąjį bei IX-ąjį (apie jį šiek tiek vėliau). Šio įtvirtinimo statyboje jau naudotas ir betonas, ne tik raudonos plytos. Tai pirmasis fortas, kuriame įrengta elektros instaliacija. Įdomu tai, jog įtvirtinimas neteko prasmės vos pastačius, nes dėl neapsižiūrėjimo buvo sukonstruotas ant žemos kalvos ir buvo atviras priešo ugniai nuo netolimų aukštumų. Didelė dalis forto ir senos technikos dabar yra po vandeniu.
9. IX Kauno tvirtovės fortas (Žemaičių pl.)
Naujausias, moderniausias, labiausiai lankomas bei savo statiniais kiekvienam automagistralės A1 keleiviui akį rėžiantis 9-asis Kauno tvirtovės fortas, baigtas statyti prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą, nuo kurio matosi įspūdingo dydžio (net 32 metrai!) 1984 metais pastatytas monumentas holokausto aukoms atminti. IX-jame forte tarpukariu veikė Kauno miesto sunkiųjų darbų kalėjimas. 1940–1941 metais buvo NKVD kalėjimas, o vėliau jis buvo paverstas į koncentracijos stovyklą, kurioje nužudyta 30–50 tūkstančių Lietuvos piliečių. 1958 metais forte buvo įkurtas iki šiol veikiantis muziejus. Muziejuje eksponuojama nemažai skausmingų nacių ir sovietų vykdyto genocido artefaktų, vykdomos ekskursijos. Fortas renovuotas, galima aplankyti beveik visas jo patalpas, taip pat šalia yra įrengta didelė parkavimosi aikštelė, tad problemų, kur palikti automobilį neturėtų kilti!
Kainos:
Muziejaus bilietas – 6 EUR
Lankymas (su lengvata) – 3 EUR
I-II – Nedirba
III-VII – 10.00-17.00val
Šaltinis: ©visit.kaunas.lt
