Antazavės dvaras – neoklasicistinio stiliaus dvaro rūmai, kadaisę priklausę garsiajai Pliaterių giminei. Mūrinis dvaro pastatas iškilo XVIII a. pabaigoje grafienės Kunigundos Pliaterienės užsakymu pagal architekto Antano Naglovskio projektą. Jos užsakymu buvo pastatyta ir dvi oficinos, bažnyčia, klebonija, špitolė ir užeigos namai. Šiuo metu dvare yra įsikūręs Antazavės krašto visuomeninis istorijos muziejus, kuriame eksponuojama archyvinė ir memorialinė medžiaga apie dvarą valdžiusias gimines bei Dievo Apvaizdos bažnyčios ir parapijos istorija. Taip pat dvare yra įkurtas tradicinių Zarasų krašto amatų centras, kuriame įrengtos medžio drožybos, audimo, ir keramikos dirbtuvės, vyksta amatininkų parodos ir užsiėmimai.
ISTORIJA
Iki XVIII a. pr. Antazavė įėjo į Dusetų dvaro valdų sudėtį, kurių savininkais buvo Radvilos, Rudaminai, Piotrovskiai, Tyzenhauzai. 1686 metais Tyzanhauzai Dusetų dvarą su Antazavės palivarku pardavė Jonui Andriui Pliateriui ir jo žmonai Liudvikai Marijai Pliaterienei. 1729 metais Antazavės palivarkas, jau kaip atskira valda, atiteko Aleksandrui Konstantinui Pliateriui. Manytina, jog jis ir buvo Antazavės rezidencinio dvaro įkūrėjas. Apie 1762 metais dvarą paveldėjo Emerencija Liudvika Pliaterytė, kuri dvarą valdė su savo vyru Jonu Liudviku Pliateriu. Nuo 1783 metų dvaras priklausė Liudvikui Pliateriui ir jo žmonai Kunigundai Valavičaitei Pliaterienei. Ji 1790 metais pasirašė sutartį su architektu Antanu Naglovskiu, kuris per keturis metus įsipareigojo pastatyti dabartinius mūrinius dvaro rūmus, dvi oficinas, bažnyčią, kleboniją, špitolę, užeigos namus ir miestelį. Kunigundos Pliaterienės rūpesčiu taip pat nutiestas kelias nuo dvaro iki bažnyčios, įkurtas parkas. Po 1808 metų dvaras perėjo sūnui Kasparui Pliateriui ir jo žmonai Bogumilai Vereščinskaitei. Jos rūpesčiu 1838-1839 metais pastatyti iki šių dienų išlikę svirnas, tvartas, klojimas. 1840 metais turtą paveldėjo Marija ir Liudvika Pliaterytės, kurį jos pasidalino tik 1853 metais. Antazavės dvaras perėjo Liudvikai Pliaterytei ir jos vyrui Pranciškui Ledochovskiui, 1896 metais dukrai Bogumilai Elžbietai Ropienei. Paskutinė dvaro savininkė – Elžbieta Pranciška Ropaitė. Po II pasaulinio karo rūmuose veikė ambulatorija, o po 1949 metų rūmų rekonstrukcijos įkurti vaikų globos namai. 1961 metais dvaro rūmuose įrengta internatinė mokykla.
