Liškiavos bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblis – XVII-XVIII a. architektūros paminklas. 1694 metais fundaciniu raštu Vladislovas Jurgis Kosyla Liškiavą užrašė Lietuvos provincijos dominikonų vienuoliams. Po ilgų teisminių kovų su V. J. Kosylos žentais vienuoliai ant stataus Nemuno kranto pastatė bažnyčią ir vienuolyną (baigti mūryti iki 1741 metų), taip pat ūkinius pastatus, šventorius, kapinyną, sodą. Visi pastatai buvo aptverti aukšta mūro tvora.
Nuo 1989 metų iki 2013 metų Liškiavoje klebonavo kanauninkas Valius Zubavičius. Per tuos metus bažnyčia ir vienuolyno pastatai buvo restauruoti ir virto tikra grožio bei meno šventove. Kanauninkas Valius Zubavičius, ypatingo talento dvasininkas, prikėlė šią šventovę naujam gyvenimui. Nuo 1999 metų dalis ansamblio pastatų perduota viešajai įstaigai „Liškiavos kultūros centras”.