Stelmužės ąžuolas – vienas žymiausių Lietuvoje gamtos paminklų, vienas seniausių ąžuolų Europoje ir pats seniausias Lietuvoje. Jo amžius nėra tiksliai žinomas, bet spėjama, jog medis gali būti 1000-1500, o galbūt net 2000 metų senumo.
Stelmužės ąžuolo fiziniai duomenys:
Aukštis – 23 metrai;
Skersmuo – 3,5 metrai;
Apimties prie žemės – 13 metrų (kamienui apimti reikia 8-9 vyrų).
ISTORIJA
Apie šį gamtos stebuklą sklando daug legendų ir pasakojimų. Senovėje buvo manoma, jog ąžuolo dreve galima nusileisti į požemio pasaulį. Legendos mini, jog po Stelmužės ąžuolo šakomis liepsnojo šventoji ugnis, o po jo šaknimis buvo paslėptas didis lobis. Taip pat prie jo šaknų buvo deginami aukurai bei aukos dievams.
Čia užklysdavo kryžiuočių bei kalavijuočių rikiuotės, Lietuvių kunigaikščiai ir netgi švedų kariaunos. Pro Stelmužę taip pat žengė kaizerio ir Hitlerio kariuomenės. Yra spėjama, jog Stelmužės ąžuolo drevėje slėpesi Napoleono karys, jam traukiantis iš Rusijos, kadangi ten buvo rasti žmogaus griaučiai kartu su prancūzišku šautuvu.