Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia ─ viena iš septynių pirmųjų Žemaitijos bažnyčių. Ją įkūrė Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas netrukus po Žemaitijos krikšto. 2016 metų rudenį baigtas pirmasis pamatų ir fasado restauravimo etapas.
Bažnyčia renesansinė, turi gotikos bruožų, mūrinė, stačiakampio plano, halinė. Jos apsidė pusapskritė, zakristija dviaukštė, bokštas kvadratinis. Vidus 3 navų, skliautuotas, įrengti 7 altoriai. Šventoriaus tvora mūrinė.
ISTORIJA
1421 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas įsteigė Parapiją Veliuonoje. 1579 m. minima parapinė mokykla (veikė ir XVII amžiuje). Apie 1592–1597 metais Veliuonoje nebuvo kunigo. Tada iš bažnyčios buvo atimta beneficinė žemė. 1616 m. padidinta bažnyčia ir parapija.
1636–1644 metais Albrechtas Stanislovas Radvila pastatė naują mūrinę bažnyčią (konsekravo vyskupas Jurgis Tiškevičius). 1686 metais K. Chšenavičius jai skyrė 10 000 auksinų. 1703 metais minima naujai įsteigta parapinė mokykla (su pertraukomis veikė iki 1863 metų).
1885 metais suburtas bažnytinis choras. Dar po dvejų metų pristatytas priebažnytis, užmūrytos šoninės durys. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia apgadinta. Klebonas Z. Polonskis ją suremontavo. Pristatyta medinė bokšto dalis. 1937 metais įrengta parapijos salė.
2014–2016 metais vyko bažnyčios remontas. Jo metu restauruoti pamatai ir fasadai, išsaugant autentiškus jų konstruktyvus ir stilistiką. Atkurtos bažnyčios lauko durys, restauruotas fasadų plytų mūras ir tinko apdaila. Perdažyti fasadai. Restauruota Švč. Mergelės Marijos skulptūrėlė pagrindinio fasado nišoje ir kryžius rytiniame fasade. Sutvarkytos bažnyčios šventoriaus takų dangos ir pagrindiniai šventoriaus vartai. Bažnyčios viduje įrengta sanuojančio tinko („sugeriančio“ druskas) sistema.