Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčia – tai 1794 m. Antazavės miestelio viduryje pastatyta medinė bažnyčia, kuriai vėliau buvo suteiktas Dievo Apvaizdos titulas. Bažnyčia yra medinė, tašytų rąstų, pastatyta nenaudojant vinių, turi baroko architektūros bruožų. Jos varpinė ir vartai yra valstybės saugomas architektūros paminklas.
ISTORIJA
Spėjama, kad dar 1749 metais grafai Pliateriai galėję pasistatyti Dievo Motinos koplyčią. 1780 metais pastačius naujus dvaro rūmus ir juose įkūrus koplyčią, senoji tapo nereikalinga. Dvaro koplyčia Antazavėje minima 1782 metais. Tačiau koplyčios aptarnavo tik dvarą, o valstiečiai lankydavosi Dusetų, Kriaunų ir Obelių bažnyčiose.
Koplyčią retkarčiais aptarnaudavo Dusetų kunigai. Tai, kad netolimoje Aleksandravėlėje buvo leista steigti parapiją ir statytį bažnyčią, priskiriant jai ir Antazavės dvarą su kaimais, ypač nepatiko grafienei, dvaro savininkei Kunigundai Valavičiūtei-Pliaterienei, kurios pastangomis 1789 metų spalio 22 dieną popiežiaus nuncijus pripažino tiek Aleksandravėlės, tiek ir Antazavės parapines teises, o taip pat leido statyti Antazavės bažnyčią.
Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai bažnyčioje įsirengė karinę ligoninę (pamaldos laikytos kapinių koplyčioje). Į Rusiją išvežti 4 varpai. Tarpukariu įsigytas 1 varpas. 1922 metais parceliuojant Antazavės dvaro sodybą bažnyčiai duota 37 ha žemės. 1939 metais remontuota šventoriaus mūrinė tvora. Tada panaikintos sunykusios Kryžiaus kelio stočių koplytėlės. Bažnyčios sienos 1941 metais buvo suveržtos ir ištiesintos, įdėti nauji pilioriai, pakeistos supuvusios dalys. 1943 metais suremontuoti šventoriaus vartai.
