Kriaunų Dievo Apvaizdos bažnyčia – 1818–1829 m. pastatyta dabartinė akmenų mūro bažnyčia, liaudiško klasicizmo formų.
ISTORIJA
Tai bažnyčia stovinti Kriaunų kaime, 11 km į pietus nuo Obelių, 1,5 km į šiaurę nuo Sartų ežero. Kriaunų koplyčia minima 1669 metų. Nuo 1671 metų rašomos metrikų knygos. Kunigo Kazimiero Samulevičiaus rūpesčiu 1684–1688 metais pastatyta medinė bažnyčia. Jai 1684–1687 metais dovanotas Retovčiznos palivarkas, Baršėnų kaimas.
Klebonas valdė 20 valakų žemės. 1694 metais bažnyčia konsekruota Švč. Mergėlės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo titulu. 1768 metais įsteigtos Dievo Apvaizdos, o 1772 m. – Šv. Rožančiaus brolijos. 1823 metais dar stovėjo susenusi, pakrypusi bažnyčia.
1818–1829 metais pastatyta dabartinė akmenų mūro bažnyčia. Jos statyba rūpinosi Bagdoniškio dvaro ir Kriaunų dvaro savininkas Mykolas Remeris, pakriauniškis grafas Kristupas Pliateris, klebonai Ignotas Tarvydas ir Juozapas Šileika. 1828 metais įsteigta altarija.
Kriaunų vikarui Jonui Daržinskui 1864 metais atimtas dvasininko titulas. Jis ištremtas į Tomsko guberniją už tai, kad Dusetose su procesija sutiko sukilėlius. 76 metų klebonas J. Šileika iš areštinės paleistas. Bažnyčioje 1911 metais įrengti 6 registrų vargonai.
Klebonas Mykolas Slapšys 1929 metais atnaujino altariją, savo lėšomis nupirko 20 ha žemės, užveisė sodą. 1933 metais netoli bažnyčios pastatytas tretininkių namelis. 1936–1938 metais bažnyčia suremontuota.