Pūčkorių piliakalnį iš vienos pusės supa Vilnios slėnis, o nuo gretimų kalvų jį skiria dauba. Piliakalnis apaugęs medžiais, aikštelėje stovi aukuras, įrengti laiptai. Kai piliakalnis buvo naudojamas gynybai, Vilnios vaga buvo šalia. Šiandien senvagės vietoje telkšo vadinamieji Pūčkorių tvenkiniai.
ISTORIJA
Pūčkorių piliakalnis žinomas nuo pirmųjų mūsų eros amžių iki XIII–XIV a. Tyrinėjant piliakalnį aptiktas daugiau nei pusės metro storio kultūrinis sluoksnis, o jame rasta lipdytinės keramikos šukių, geležinis pjautuvas, akmeninio grindinio liekanų. Manoma, kad atskirais laikotarpiais piliakalnyje nebuvo gyventa. Piliakalnio aukštis – 18 metrų. Jo papėdėje galima pastebėti negilų, bet gana ilgą griovį, kuris kadaise juosė piliakalnį. Pūčkorių piliakalnio papėdėje rasta akmens amžiaus titnaginių dirbinių, skelčių, skaldos, pavienių žiestos keramikos šukių, taip pat degtinių kapų, X a. kalavijas ir kt. Tai liudija, jog čia būta senovės gyvenvietės.
