Verkių rūmai – mūrinių rūmų ansamblis, kurio savininkas buvo Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis, valdęs Verkius XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje. Jo iniciatyva sukurtas Verkių ansamblis su būdinga triaše kompozicija: rūmais – Trinapolio bažnyčia su vienuolynu – Kalvarijų bažnyčia su Kryžiaus kelio koplyčiomis. Vyskupo pilies tipo rūmai iškilo apie 1690 metais aukštame Neries krante, prie skardžio. Jie buvo kvadratiniai, trijų aukštų, su skarda dengtais bokštais kampuose.
ISTORIJA
Vilniaus vyskupas Jokūbas Ignotas Masalskis Verkiuose apsigyveno 1762 metais. Iš pradžių jis gyveno senuose vyskupų mediniuose rūmuose, o vėliau nusprendė restauruoti senuosius rūmus bei pasistatyti modernišką rezidenciją. 1780 metais Verkiai tapo Jokūbo Ignoto Masalskio nuosavybe. Tuomet ir buvo pastatytas visas ansamblis, kasami tvenkiniai, tvarkomas parkas, vedamas vandentiekis ir kt. 1792 metais Verkiai atiteko J. I. Masalskio giminaitės vyrui grafui Potockiui. Tačiau šis gyveno Baltarusijoje, todėl dvarą pardavė Vilniaus maršalkai Stanislovui Jasinskiui. Valdant jam dvaras nusigyveno, buvo įkurtas moterų pensionas, prancūzų kariuomenės ligoninė. Rūmai pradėjo irti. 1842 metais Raudondvarį į Verkius iškeitė Liudvikas Vitgenšteinas. 1874-1887 metais valdant dvarą kunigaikščiui Petrui Vitgenšteinui, Verkiai vėl suklestėjo. Norėdamas puošniai ir prabangiai gyventi, P.Vitgenšteinas iš užsienio parsivežė menininkų ir architektų, kurie perstatė kairįjį pastatą, sutvarkė parką bei gėlynus ir kt. Rūmai buvo išpuošti įvairiais prabangiais dalykais, atvežtais iš Romos ir Paryžiaus, Radvilų surinktomis muziejinėmis retenybėmis (ginklais, paveikslais, žvėrių iškamšomis, šarvais). Verkiuose taip pat buvo oranžerija, šiltadaržiai, tvenkiniai, pilni žuvų, žvėrynas, vandentiekis, 40 važinėjamų arklių, dujos, paštas, telegrafas, fotografų dirbtuvė, popieriaus fabrikas ir kt. Taip pat buvo nutiesti keliai į Verkius ir pačiuose Verkiuose. Po P.Vitgenšteino mirties Verkiai atiteko jo seseriai Marijai Hohenloe, kuri paklusdama caro valdžios įstatymams (svetimšaliams draudžiama valdyti žemes), Verkius turėjo parduoti. XIX a. pab. – XX a. pr. Verkiai ėjo iš rankų į rankas, kol visiškai nusmuko. 1960 metais visas ansamblis buvo perduotas į Lietuvos mokslų akademijos Botanikos bei Zoologijos ir parazitologijos institutų globą. 1976 metais buvo restauruoti likę pastatai, 1992 metais čia įsteigtas Verkių istorinis ir kultūros draustinis, tapęs Verkių regioninio parko dalimi.
