Vilniaus Šv. Onos bažnyčia – 1495-1501 metais statyta bažnyčia, vėlyvosios gotikos stiliaus, stačiakampio formos, dviejų bokštų, vienos navos, su šalia stovinčia neogotikos stiliaus plytų mūro varpine.
ISTORIJA
Pirmoji Šv. Onos bažnyčia stovėjo Gedimino pilies kalno šiaurinėje pašlaitėje ir priklausė pranciškonams. Ji buvo minima jau 1390 metais.
Žygimanto Augusto nurodymu 1551 metais ji buvo nugriauta ir vietoj jos pastatyta Šv. Onos ir Barboros bažnyčia (Šitos bažnyčios buvo viena po kitos statytos Valdovų rūmų kieme). Bažnyčia buvo renesansinė. Bažnyčios statybos nebuvo užbaigtos dėl Žygimanto Augusto mirties. 1655 metais ji buvo apgriauta, o 1666 metais visai nugriauta. Dabar toje vietoje yra sudėtos buvusių bažnyčių pamatų plokštės.
Dabartine Vilniaus Šv. Onos bažnyčia prie Bernardinų vienuolyno naudojosi vokiečių ir kitų svetimtaučių katalikų Šv. Martyno brolija. Kilus reformacijai, 1557 metais vyskupas uždraudė jai naudotis bažnyčia. Netrukus brolija iširo, o apie XVII a. pradžią vėl susibūrė. 1501–1864 metais bažnyčia naudojosi Šv. Onos brolija.
1560 ir 1564 metais bažnyčia degė. Vilniaus šv. Onos bažnyčia ne kartą remontuota, tačiau jos išorė nuo XVI a. pabaigos beveik nepakito. 1580 metais buvo pabaigti pagrindiniai bažnyčios atstatymo darbai, pastatyti altoriai. Vėliau bažnyčia buvo remontuojama ir rekonstruojama kelis kartus. Per penkis šimtmečius beveik nepakitusi Šv. Onos bažnyčia sulaukė mūsų dienų ir tapo vienu iš Vilniaus simbolių.
2009–2010 metais perdengtas bažnyčios stogas, sutvirtinti fasado elementai, atstatyti ant šoninių fasadų kontraforsų buvę bokšteliai.
Daugiau informacijos: https://vilniausonosbaznycia.net/