Vilniaus Švč. Trejybės (Trinapolio) bažnyčia – vėlyvojo baroko bažnyčia, 1695 metais įsteigta vyskupo K. Bžostovskio ir pastatyta per 1695 – 1709 metus, įsikūrusi Verkių gatvėje Vilniuje, dešiniajame Neries krante.
ISTORIJA
Švč. Trejybės bažnyčia ir trinitorių vienuolyno pastatai, iš pradžių mediniai, pastatyti XVII ir XVIII amžių sandūroje. Vienuolynas buvo pritaikytas trylikai vienuolių, jiems išlaikyti vyskupas paskyrė Krosnos dvarą ir dvi karčiamas. 1710 metais maro metu Krosnos dvare slėpėsi vienuoliai, tačiau tuo tarpu apleistas vienuolynas ir bažnyčia sudegė. Mūrinės bažnyčios statybos darbai vyko nuo 1715 iki 1721 metų. Šventovė konsekruota 1722 metais, 1752 metais perstatytas ir vienuolynas. 1812 metais vienuolyne buvo prancūzų karo ligoninė. 1832 metais bažnyčia ir vienuolynas uždaryti, 1846 metais perduoti stačiatikių metropolitui Josifui Semaškai. Vienuolyne buvo įrengta archierėjaus vasaros rezidencija, o bažnyčia rekonstruota į Šv. Juozapo cerkvę. Po Pirmojo pasaulinio karo bažnyčia grąžinta katalikams, remontuota, nuo tada buvo Vilniaus vyskupų žinioje.
1918 metasi Vilniaus vyskupas Jurgis Matulaitis leido Trinapolyje įkurdinti lietuvių vaikų prieglaudą, ten veikė našlaičių ir senelių prieglauda, pradinė mokykla. 1926 metais vienuolyno patalpose įkurta vyskupų vasaros rezidencija. 1927 metais Trinapolyje atidarytas 1913 metais Vilniuje įkurtos Švč. Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolynas. 1948 metais bažnyčia uždaryta, vienuolyno patalpose buvo ligoninė, nuo 1959 metais – turizmo bazė. 1992 metais ansamblis grąžintas Vilniaus arkivyskupijos kurijai. 1997 metais bažnyčia konsekruota, o restauruotuose vienuolyno pastatuose įsikūrė Kristaus Karaliaus kongregacijos seserų noviciatas, atidaryti seserų prižiūrimi rekolekcijų namai.
